tretininkas

2 trẽtininkas (-inykas Dv), -ė smob. (1) Š, NdŽ, DŽ¹, KŽ, LTEXI392, Trg, tretiniñkas (2) KŽ; L754, Rtr, Ser 1. bažn. Pranciškaus Asyžiečio ordino šakos, kuriai priklauso pasauliečiai, narys: Trẽtininkai – 1221 [metais] įsteigtas trečiasis pranciškonų ordinas, kuriam priklausyti gali ir susituokę pasauliečiai MLTEIII573. Jisai buvo trẽtinykas, turėjo misionierių kunigo drabužius Vlkv. Turtingų ir garbingų katalikų, net ir tretininkų, tame provincijos užkampyje buvo nemaža rš. Teip Pranciškus įsteigė tretįjį zokaną, į kurį įsirašiusius tretinykais vadinsma M.Valanč. 2. rš trečios klasės mokinys. 3. kas trečią dieną į baudžiavą einantis: Jis buvo dvare už trẽtinyką Rm. 4. Srv ppr. jauniausias samdinys, atliekantis lengvesnius darbus: Vaikėzas ir mergiūkštė vadinosi tretininkais rš(Jsv). Atsirado ir pasišventėlis, artimas marčelgos kaimynas senbernis Struopus, šeimoje „dėdė“ ar tretininkas: ūkyje padėjėjas menkas, o pasiuntinys – pirmos rūšies Vaižg. 5. kas turi trečią valako dalį: Tretinykas su tokia drauge ir duonos neturi Dv. 6. L754 civilinio proceso dalyvis, teisėjas, tarpininkas.